Panevėžio mokslininkų išradimas – unikalus oro taršą matuojantis dronas

Panevėžio mokslininkų išradimas – oro taršą matuojantis dronas

Image
© Panevėžio mechatronikos centro nuotr.

Lietuvoje ir pasaulyje jaučiamas sujudimas dėl oro taršos. Padidėjusi pavojingų medžiagų koncentracija ore stipriai kenkia žmonių sveikatai – lemia dažnesnius širdies smūgius, astmos priepuolius, insultą. Skaičiuojama, kad dėl oro užterštumo Lietuvoje 100 gyventojų tenka 1,47 prarastų sveiko gyvenimo metų. Tai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Pirmasis žingsnis siekiant mažinti oro taršą – tyrimai, kurie padėtų geriau suprasti taršos šaltinius ir kaitą. Panevėžio mechatronikos centro mokslininkų komanda tam sukūrė unikalią sistemą – taršą matuojantį droną. Ant drono tyrėjai sumontavo pačių suprojektuotą ir pagamintą jutiklinę sistemą, matuojančią kietųjų dalelių, anglies, sieros dioksido, anglies monoksido ir ozono teršalų koncentraciją ore. Operatoriui pakėlus skraidyklę į 20 metrų aukštį, ji pagal parengtą žemėlapį apskrenda numatytą maršrutą. Surinkta informacija realiu laiku apdorojama, o rezultatai skelbiami specialioje interneto svetainėje.

Panevėžio mechatronikos centro mokslininko Donato Pelenio teigimu, sukurti tokį droną paskatino noras prisidėti prie taršos Panevėžyje mažinimo. „Tyrimai rodo, kad iš stacionarių šaltinių, pavyzdžiui, gamyklų ir elektrinių į orą patenkančių teršalų kiekis Panevėžyje didėja. Negana to, didėjimo tempas viršija Lietuvos vidurkį. Kadangi dujų ir biojutiklių tyrimus vykdome jau daugiau nei 10 metų, pamanėme – kodėl nesukūrus bepilotės oro taršos matavimo sistemos?“ – sako D. Pelenis.

Paklaustas, kuo jo ir kolegų sukurtas dronas skiriasi nei įprastų oro taršos matavimo sistemų, D. Pelenis tikina, kad naujoji sistema gerokai pranašesnė: „Dronas leidžia tiksliau išmatuoti užterštumą ir jo kitimo dinamiką nepriklausomai nuo oro sąlygų pokyčių ir teritorinių niuansų. Šiuo metu tarša matuojama stacionariai ir teoriškai atspindi didesnio ploto duomenis, tačiau labai dažnai oro sąlygos ir pastatai sumažina duomenų tikslumą ir patikimumą. Pasitelkdami drono pagrindu veikiančią sistemą galime operatyviai ir tiksliai įvertinti konkrečius taršos šaltinius.“

Mokslininkas tikisi, kad jo ir kolegų sukurta mobili taršos matavimo sistema bus reguliariai naudojama matuojat taršą ne tik Panevėžyje, bet ilgainiui ir visame pasaulyje. „Tokia sistema turėtų būti aktuali kiekvienai savivaldybei ir regionui, tad tikimės sulaukti užsakymų ir pritraukti investicijų tolesniam sistemos vystymui. Turime idėjų, kaip toliau ją tobulinti – didinti tikslumą, matuoti skirtingus taršos elementus. Be to, sistema gali būti pritaikyta ir triukšmui matuoti, taršos judėjimo vektoriniams pokyčiams įvertinti.“

Tai ne pirmasis Panevėžio mechatronikos centro mokslininkų išradimas. Pernai tyrėjai sukūrė dirbtinio intelekto technologijų pagrindu veikiančią sistemą šilumos energijai pastatuose taupyti. Abiejų projektų rezultatus galima matyti interneto svetainėje www.panevezys4.lt.

Projektą iš dalies finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.