Regionų ekonominio atsparumo ugdymas: akiratyje Mančesteris ir Panevėžys

Regionų ekonominio atsparumo ugdymas: akiratyje Mančesteris ir Panevėžys

Image
© G. Kartano nuotr.

Regiono atsparumo pramonės pokyčiams didinimas – vienas svarbiausių veiksnių, siekiant išsaugoti darbo vietų bei gyventojams kuriamos socioekonominės gerovės stabilumą. Priklausomai nuo regiono pasirengimo ekonominiams sukrėtimams didelį darbo vietų skaičių kuriančių įmonių uždarymas gali virsti mobilizuojančiu, progresą paskatinančiu iššūkiu, arba visos regiono ekosistemos pabaigos pradžia. Norint užkardyti kelią pastarajam scenarijui, valstybinės įstaigos yra raginamos „slides ruošti vasarą“ ir pasirengti struktūriniams pramonės pokyčiams dar iki potencialios krizės.

Panašu, kad ši logika įsitvirtino Jungtinės Karalystės futbolo sostinėje Mančesteryje. Miestas, prieš du šimtmečius garsėjęs medvilnės industrija, šiandien demonstruoja kardinaliai pasikeitusią ekonomikos struktūrą, aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas bei stipriai išvystytą medicinos pramonę. Per du šimtmečius regionas išmoko nuosekliai planuoti bei ruoštis struktūriniams pramonės pokyčiams, siekiant kurti didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus ir paslaugas. Tinkamas pasiruošimas atnešė vaisių ir pastaraisiais metais – bankrutavus 3 tūkst. darbo vietų regione turinčiai įmonei per dvi savaites dviem trečdaliams darbuotojų buvo pasiūlytos naujos darbo vietos arba persikvalifikavimo galimybės.

Puoselėti ekonominį stabilumą ir atsparumą pramonės pokyčiams Mančesterio regione padeda ir didžiulis dėmesys inovacijų vietiniame versle kūrimui. Be to, atsakingos tarnybos išnaudoja visus prieinamus duomenis regiono pramonės kaitai ir tendencijoms stebėti. Remiantis visapusiškos analizės rezultatais kuriamos strategijos bei stengiamasi nukreipti persikvalifikavimo programas ir priemones reikiama linkme. Toks ekonomikos modelis pasižymi tvarumu ir suteikia atsparumo globaliame pasaulyje neišvengiamiems pramonės pokyčiams.

Tačiau tokia logika nėra būdinga vien Mančesteriui. Lietuvoje strateginio valdymo sprendimais, padedančiais išsaugoti regiono konkurencinį pranašumą bei išgyventi krizes ir pokyčius pramonėje, pasižymi Panevėžys, šiandien įgyvendinantis „Industry 4 Panevėžys“ iniciatyvą.  Prieš daugiau nei dešimtmetį užsidarius bene stambiausiai Panevėžyje veikusiai įmonei „Ekranas“, visas regionas patyrė didžiulį ekonominį sukrėtimą. Daug žmonių neteko darbo, išaugo emigracija, nebeliko stiprių mokymo centrų. Siekdamos atsikratyti miestą slėgusio sąstingio bei skatinti proveržį, Aukštaitijos sostinės verslo, mokslo ir viešosios institucijos sugebėjo susitarti dėl bendros regioninės strategijos – tapti inovatyvios pramonės centru.

Panevėžio pastangos bei pasiekti rezultatai kartu su minėtuoju Mančesterio pavyzdžiu aktualūs ne tik vietos, bet ir tarptautinei bendruomenei. Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Tautvydas Pipiras bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vykdomo projekto analitikas Paulius Kamaitis kartu su tarptautinės iniciatyvos FOUNDATION partneriais aptarė gerąsias šalių praktikas bei dalijosi įžvalgomis, kaip dar geriau planuoti regionų vystymąsi. „Valstybėse jaučiamas vis didesnis poreikis paruošti regionus galimiems ekonominiams sukrėtimams, dažnai atsirandantiems uždarius įmones, kuriančias didelį darbo vietų skaičių regione. Kartu su savivaldybėmis turime iš anksto kurti priemones, skatinančias verslumą bei naujų darbo vietų kūrimą. Tam būtini ne tik sostinėje, bet ir regionuose sėkmingai veikiantys kompetencijų kėlimo, švietimo, persikvalifikavimo ir inovacijų centrai bei aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas“, – sako P. Kamaitis.

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui FOUNDATION, siekiančiam stiprinti regionų atsparumą pramonės struktūriniams pokyčiams, plėtojant politiką bei priemones, remiančias regioninių strateginių verslo nišų ieškojimo procesą bei susijusias paramos sistemas. Konsorciumas veikia pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe, veiklos kofinansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras